Aldonos Elenos Puišytės „Begaliniam kely“ – žinomos poetės nauja lyrikos knyga, kurioje savitu balsu kalbama apie esminius būties klausimus. Ryškus universalaus visatos ir žmogaus ryšio teigimas, asmeninės ir istorinės atminties motyvai, savo ir savo tautos šaknų ieškojimas istorijoje bei kultūroje, gyvenimo prasmės apmąstymai.

Gasparo Aleksos „Prabudimai“ – penktasis rašytojo poezijos rinkinys. Tai Dievo artybės ieškančios ir nerimastingai abejojančios sielos istorija. Autorius bando suvokti, kas atsitinka su žmogumi, kai Dievas ištremiamas iš jo dvasinės egzistencijos. Tekstų stichija audringa ir savita, kalba rupi. Nemenka dalis rinkinio eilėraščių įkvėpė kompozitorę Snieguolę Dikčiūtę sukurti misteriją „Pašvęstojo gimimas“ (2008), žodžio ir muzikos pjesę „Prabudimai“ (2009). Tekstai naudoti interakcijoje „Dialogai“ (2009). Dalis eilėraščių išversti į gruzinų, ukrainiečių ir baltarusių kalbas.

Grasildos Ramonos Ragauskaitės „Vilčių namas“ – romanas-sakmė, kurio veiksmas nukelia skaitytoją į XV a. antrąją pusę, į grakštumu alsuojančios gotikos epochą. Autorė sukuria savąją originalaus Kauno senamiesčio statinio – Perkūno namo – atsiradimo legendą, subtiliai įpindama ją į pirklio Dangirio ir Ringailės meilės istoriją pagonybės ir krikščionybės sandūroje, eskiziškai nubrėždama sąsajas su šia diena.

Gintaro Patacko „Išskyrus Pasimatymą Prie Pašto“ – naujausioji poeto eilėraščių knyga, kurioje autorius kaip paprastai atviras pasauliui – tiek žaismingai drastiškiems, dramatiškiems, tiek lyriniams jo impulsams. Rinkinio pavadinimas atskirais fragmentais ataidi keturių skyrių pavadinimuose.

Rūtos Brokert „Delnaklevė“ – eilėraščių knyga, sąlyginai padalyta į penkias dalis, kurios prasideda miniatiūromis-raktais į kiekvieną skyrių – „Delniaklevės pirštą“. Gyvenimiškos kategorijos: vaikystė, dabartis, senatvė, akimirka ir amžinybė; meilė, kančia, kova, išdidumas ir nuolankumas; pavasaris, vasara, ruduo, žiema ir meilė – penktasis metų laikas – sujungiamos į nedalomą visumą – intymią dramą, savotišką aktą, kuriame dvasinis apsinuoginimas yra natūralus, vienur sumegztas į žavų, vos juntamą vaizdų voratinklį, kitur išpildomas kaip įdomus grafinis piešinys, eilėraščiui paradoksaliai suteikiantis ir savitą intonaciją, savitą nervą.

Linos Navickaitės „Saulėgrįža“ – romanas, kurio siužetas plėtojamas dabartyje ir praeityje, ne tiek išoriniame, kiek dvasiniame pagrindinės herojės – žurnalistės bei dailininkės – pasaulyje. Tai istorija apie užmarštį, klaidžiojimus pasąmonės prieblandoje, ieškant tikrosios tapatybės, apie pasirinkimą tarp laikinųjų ir amžinųjų vertybių, apie meilę ir sielos nušvitimą. Išskirtiniai romano bruožai – psichologiškumo ir gamtiškumo dermė, metafizinių atspindžių įžvalga buities detalėse, asociatyvus, metaforiškas pasakojimas, tapybiškumu pasižyminti kalba.

Violetos Šoblinskaitės Aleksos antroji rašinių knyga „Truputis lauktuvių“ – autorė kviečia mus į savo pramanytą Skaitymo šalį, „plagijuoja“ jai patikusius autorius, kitaip tariant, „skolinasi pažinimo druskos“. Šioje knygoje viskas sumegzta į vienį: graudus lyrizmas ir subtilus humoras, tiesa ir prasimanymai.

Vytauto Stankaus „Vaikščiojimas kita ledo puse“ – pirmoji jauno poeto eilėraščių knyga, kurioje autorius sėkmingai naudojasi ir poetine tradicija, ir šiuolaikinių poetų atradimais, tai padeda jam sparčiai judėti savitu kūrybos keliu, autentišką jauno žmogaus patirtį derinti su patirtimi, kurią savyje užkodavusi pati kalba.