Vyksmas
Intymus atvirumas
Audronė MEŠKAUSKAITĖ
Balandžio 18 d. vyko pirmoji spektaklio „Intymumas“ premjera VDU teatro
scenoje. Tai jau antras šiam teatrui priklausantis spektaklis.
Režisierius Artūras Areima (taip, tas, kuris jau nešioja Boriso
Dauguviečio auskarą ir teikia dar daugiau kūrybinių vilčių) pastatė
prancūzų egzistencialisto Jeano-Paulo Sartre’o novelių motyvais paremtą
spektaklį „Intymumas“. Ir visų žiūrovų akivaizdoje mėgina išlukštenti
veikėjus (vargu ar šis žodis tinka kalbant apie intymumą) iki pat
slapčiausių, gelmiškiausių vidinių slėpinių. Nusirengti šį kartą reiškia
atsiverti, peržengti ribas, nusivalyti grimą ir gal net viešai
pravirkti. Viskas galima ir įmanoma siekiant absoliučios žmogiškosios
autentikos. Šiaip jau sakoma, kad toji esminė tiesa, pačių
demoniškiausių savasties dalykų atskleidimas net ir sau pačiam yra
gerokai kenksmingas gyvenant toliau. Tačiau režisierius mėgina
rizikuoti.
|
|
,,Intymumo“ trupė savo naujajame scenos bute.
|
Naujame VDU teatro spektaklyje sujungtos dvi novelės iš 1936 m. pasirodžiusio rinkinio „Siena“. Ši knyga pasaulinėje literatūroje nubrėžė egzistencializmo pradžią, davusią pagrindą Alberto Camus, Franzo Kafka’os ir kitų egzistencialistų mąstysenai. A. Areimai prireikė „Herostrato“ ir „Intymumo“. „Viskas vyksta vienoje erdvėje. Nors personažai yra iš dviejų novelių, jie labai artimi, nes iš esmės J.-P. Sartras visą gyvenimą rašė vieną kūrinį. Įtraukti į spektaklį paties rašytojo protagonistą buvo labai įdomu. Taip vienos novelės veiksmui, aktyviai dramai, net melodramai, kita suteikė gylio. Skirtingi personažai rodo, kaip įvairiai suvokiamas intymumas – tai labai keistos patirtys“, – dar prieš premjerą pasakojo režisierius.
Spektaklio dėlionės pamatas – intymių pojūčių spektras, kurį šiuolaikinis žmogus projektuoja į savo socialinių vaidmenų ir būties filosofijos kontekstus.
A. Areima mums žinomas kaip vienas talentingiausių jaunosios kartos režisierių, beveik kiekviename spektaklyje provokuojantis, besirenkantis nestandartinius sprendimus ir eksperimentuojantis. „Intymume“ jis iššūkių pateikia ne tik žiūrovams, bet ir aktoriams, kad būtų sunkiau ir įdomiau: „Manau, viešojoje erdvėje intymumas nėra įmanomas. Niekas joje kalbėdamas negali iš tikrųjų atsiverti. Nežinau, ar kas galėtų atvirai pasakyti, kad yra vienišas, dabar nenori nieko kito – tik verkti. Ne, niekas to nesužinos ir nepamatuos. Todėl ir aktorių atvirumą galima išprovokuoti tik labai daug, atkakliai ir su meile dirbant. Intymumas yra nežinomybė, nesuvokimas iki galo, negebėjimas įvardyti. Kol ką nors bandome, tai yra intymu, o antras kartas jau visai kitoks. Todėl ir spektaklis niekada nesikartos, nebus toks pats, nes kiekvieną kartą jis kuriamas čia ir dabar be išankstinių nuostatų. Net ir tas pats tekstas naujai sakomas kita intonacija, lydimas kitos nuotaikos. Todėl aktoriai ypač atidžiai turi klausytis vienas kito, kad nepramautų pro šalį.“
Šį kartą scenoje susitiko labai skirtingi aktoriai: daugiau kine nei teatre dirbanti Severija Janušauskaitė (Lulu), kuri džiaugiasi galėdama išvengti didžiajai scenai būdingo „rėksmingumo“ ir galimybe teatre kalbėti taip pat tyliai ir intymiai kaip kine; iš spektaklių Kauno dramos scenose gerai pažįstama Goda Piktytė (Riretė); Gintaro Varno kursą baigęs aktorius Vainius Sodeika (Polis) ir Kauno valstybinio lėlių teatro aktorius Andrius Žiurauskas (Anri), šįkart pasirodantis kiek kitokioje scenoje.
Kadangi režisierius pateikė iššūkių, aktoriams teko daug ir intensyviai dirbti. Tačiau daugiausia su savimi pačiais. Šiokių tokių dvejonių prieš premjerą dar buvo likę, ir nežinomybė kūrė savitą atmosferą. „Repeticijų metu buvo juntamas aiškus ir nesumeluotas mūsų visų intymumas, tačiau ar jis išliks, kai atsiras ir žiūrovas... Vos tik mūsų „bute“ pasirodo žmogus iš šalies, pradedi rodyti, vaidinti. Net nežinau, ar gali būti bendras kelių žmonių intymumas. Kol esi vienas su knyga rankose, gali būti atviras, bet kai visa tai atsiduria scenoje, tampa vieša, sunkiai išreiškiama“, – atviravo aktorė G. Piktytė.
Tiesa, aktoriams šiek tiek padeda bei žiūrovus prisidėti provokuoja ir gana keista spektaklio scenografija – dekoracijos atkeliavusios dar iš sovietmetį menančių butų. Tai nugyventi kasdieniai daiktai, kuriuos kuo puikiausiai prisimename iš savo namų aplinkos: neskoningi baldai, šaldytuvas „Snaigė“, kineskopinis televizorius, spintos, spintelės ir kilimai. Diana Kuzmickaitė kūrė spektaklio kostiumus, kurie beveik nepastebimi autentiškoje A. Areimos sukonstruotoje scenos aplinkoje. „Visi čia esantys daiktai, puikiai mums žinomi iš gyvenimo, man jie taip pat siejasi su intymumu, nes deficito laikais reikėjo turėti tam tikrų pažinčių, kad galėtum gauti vieną ar kitą daiktą. Visi aplinkui žinodavo, kad kažkas įsigijo ką nors visų taip trokštama ir vertinga. Tuomet mes vieni apie kitus beveik viską žinojome, buvome atviresni“, – įsitikinęs režisierius.
Kadangi statant spektaklį tiek daug galvota ir kalbėta apie atvirumą, režisierius A. Areima pats save išprovokuoja prisipažinti, kaip ir kodėl atsidūrė VDU teatre: „Man intymumas ir atvirumas nekelia jokių sunkumų, nes visada toks esu. Ypač lengva tai daryti nedidelėje, jaukioje teatro erdvėje. Čia net kilimas tas pats, ant kurio vaikystėje voliojausi. Labai džiaugiuosi galimybe dirbti teatre, kuriame jautiesi visiškai nepriklausomas. Jauti, kaip tavyje užauga visos jėgos, gali daryti, ką tik nori. Tai didelė prabanga, nes konjunktūros aplinkui, ypač didžiuosiuose nacionaliniuose teatruose, yra tiek daug, kad dirbti beveik neįmanoma. Kalbu atvirai, nes įpareigoja intymumas. Teatre neliko jokios pagarbos žiūrovui. Manoma, kad, pavyzdžiui, vyresnio amžiaus žiūrovai yra visiškai atsilikę nuo gyvenimo. Jiems pateikiamas dešimtmečiais vėluojantis teatras, tarsi jie negyventų šiandien, nežinotų, kas vyksta aplinkui.“
Mėgautis kitų atvirumu yra beveik nuodėmingas kiekvieno iš mūsų patiriamas jausmas, tačiau šį kartą daug ką prisipažinti teks ir kiekvienam sau. „Intymumas“ kviečia ir provokuoja. Prisiminkite, jog VDU teatras nėra skirtas tik studentas, jis – mums visiems.
VDU teatro archyvo nuotrauka
..::Vartotojų komentarai::..
⇑Į viršų