Vartotojas: svečias


  •     Jurga TUMASONYTĖ
  •  
    » Intymus atvirumas
  •     /Audronė MEŠKAUSKAITĖ
  • Reklama:
    VIETA JŪSŲ REKLAMAI!


      Rėmėjai:

    Kauno miesto savivaldybė


    Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas


    LR Kultūros ir sporto rėmimo fondas
      Draugai:

    http://www.bernardinai.lt


         Lankomumas
    Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas



    Tapatumo teritorijos

     

    Išleista brangiausios Žygimanto Augusto laikų lietuviškos monetos replika

    Žymiausių pasaulio monetų kalyklų atstovė ir oficiali kolekcinių monetų ir medalių platintoja Lietuvoje UAB „Monetų namai“ balandžio 15 d. Istorinėje Lietuvos Respublikos Prezidentūroje Kaune pristatė vertingiausių Lietuvos istorinių monetų replikų kolekciją „Lietuvos pinigų istorija“, sudarytą bendradarbiaujant su Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus Numizmatikos skyriaus specialistais ir Lietuvos numizmatikos ekspertu prof. Stanislovu Sajausku. Kolekciją sudarys 24 kruopščiai atrinktų garsiausių ir numizmatiniu požiūriu reikšmingiausių Lietuvos istorinių monetų – nuo pirmųjų XIV a. LDK denarų iki paskutiniųjų Abiejų Tautų Respublikos lietuviškų šešiagrašių – replikos. Nedaug retų autentiškų LDK monetų yra prieinamos kolekcininkams, kai kurios jų saugomos tik valstybiniuose muziejuose, taigi „Monetų namai“ kiekvienam suteiks progą surinkti asmeninę Lietuvos istoriją menančių monetų kopijų kolekciją.

    Žygimanto Augusto lietuviškas portugalas.

    Pirmoji eksponuojama moneta – Žygimanto Augusto 1562 m. lietuviškas portugalas. Iki mūsų dienų ši moneta išlikusi tik keliose turtingiausių Europos muziejų kolekcijose, o Lietuvoje nesama nė vieno jos egzemplioriaus. Tai ne tik brangiausias ir stambiausias Žygimanto Augusto laikų lietuviškas pinigas (prilygintas 10 stabilios vertės auksinių zlotų, svėrė 35 g, aukso praba – 980/1000), savo išvaizda lietuviškiausia tų laikų moneta, bet ir vienas puošniausių, meniškiausių Lietuvos numizmatikos dirbinių. Portugalui būdingi meniški renesansiniai piešiniai: monetos averso centriniame skyde karūnuoto Žygimanto Augusto portretas, abipus jo – 1562 m. metai, už portretą juosiančio augalų vainiko – lotyniška legenda: „Žygimantas Augustas Dievo malone Lenkijos karalius ir Didysis Lietuvos kunigaikštis“, reverso centre pavaizduotas LDK herbas Vytis, po juo – Gediminaičių stulpai, o už augalų vainiko – legenda, nurodanti monetos nominalą – 10 florinų.
    Manoma, kad lietuviškas portugalas nukaldintas Žygimanto Augusto jaunesnės sesers karalaitės Kotrynos Jogailaitės (1526-1583) ir Švedijos karaliaus Eriko XIV brolio – Suomijos kunigaikščio Jono Vazos (1537-1592) vedybų proga. Pinigas kaldintas nusižiūrėjus į tos pačios vertės tuo metu

    Portugalijoje naudotus kruzadus – monetas, kurias Portugalijos karalius Emanuelis (1495-1521) kaldino ne apyvartai, o kaip dovanas, teikiamas įvairiomis progomis kilmingiems asmenims; tai buvo reti, sunkūs, iš Aukso Kranto aukso smilčių nukaldinti dirbiniai, kurių vertė prilygo dešimčiai florinų. Pagal monetos legendos fragmentą R(EX) PORTUGALIE (Portugalijos karalius) monetai prigijo portugalo vardas, numizmatikoje vartojamas iki šiol. Sekdami karaliumi Emanueliu, ir kitų kraštų valdovai ėmė kalti dešimties florinų portugalus – jie tapo svarbia valstybės prestižo ir valdovo savireklamos priemone.

    Kotryna Jogailaitė.

    Pirmieji Žygimanto Augusto lietuviški portugalai nukaldinti modernioje Vilniaus monetų kalykloje, atidarytoje 1545 m. Vokiečių gatvėje, kurioje dirbo geriausi Vakarų Europos meistrai. Valdant Žygimantui Augustui Vilniaus monetų kalykla buvo tapusi monetų emisijos centru tiek Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje, tiek Lenkijos Karalystėje.

    Portugalijos karaliaus Emanuelio kruzadas.

    Žygimantas Augustas laikomas bene didžiausiu lietuviškų monetų novatoriumi – jis ne tik nukaldino pirmąją auksinę lietuvišką monetą (1547 m. dukatą) bei pirmąjį lietuvišką portugalą, bet ir pirmasis pradėjo monetose vaizduoti Lietuvos didžiojo kunigaikščio (savo) portretą (1545 m. grašis), jo pusgrašiuose pirmąkart pavaizduoti kalyklos valdytojo heraldiniai ženklai (1562 m. LDK žemės iždininko Gabrieliaus Tarlos). Žygimanto Augusto monetose sukurta visa galerija jo portretų, kuriuos vainikuoja 1565 m. talerių ypač meniškas senstančio valdovo atvaizdas. Žygimanto Augusto monetos buvo tokio aukšto meninio lygio, jog tapo pavyzdžiu kitoms Vakarų Europos šalims.

    Parengė Aurina VENISLOVAITĖ

    ..::Vartotojų komentarai::..


    ⇑Į viršų